Žmogaus elgesio ir (arba) veiklos tipo numatymo ir tapatybės įrodymo metodas
Žodžiai "veidotyra / veidoskaita" yra nelogiški savo esme. Tiriamas ne veidas, o charakteris, remiantis išoriniais genetiniais požymiais, kurie yra išreikšti žmogaus (ir gyvūno) kūne, įskaitant požymius veido, kaukuolės, ausų ir kaklo srityse. Pasak M.Lučino - ausys, kaukuolė, kaklas, tai - nėra veidas. Veidas yra sritis nuo antakių iki smakro apačios. Šaržuojat, "galvoskaita / galvotyra" būtų tinkamesni žodžiai, nei "veidoskaita/veidotyra".
Lietuviškieji "veidoskaitininkai/veidotyrininkai" nemoka analizuoti charakterio, jie analizuoja tik atskiras charakterio detales. Jie nemato charakterio esmės, nes neturi tam reikiamo fenotipologinio paruošimo.
Taip pat "veidoskaitos/veidotyros" mokytojai iškraipė fenotipologijos žinias ir tuo klaidina kitus žmones, kurie mokosi "veidoskaitos/veidotyros". Pvz., teiginys apie kaklo funkciją "veidoskatos" trenerių pateikiamas kaip "Kaklas - pagrindas, būtinas veidui" yra nesusipratimas. Visų pirma ant kaklo laikosi ne veidas, o galva.
Fenotipologiškai kaklas atlieka kelias funkcijas. Viena jų - amortizatoriaus funkcija: kai kūnas juda, kaklas slopina virpesius/smūgius, kuriuos gauna smegenys. Priklausomai nuo kaklo ilgumo parametrų, smegenys gauna 1) stipresnį virpesių / smūgių poveikį, jei kaklas trumpas (analogija: kieti sportinio automobilio amortizatoriai), 2) švelnesnį, nežymų virpesių / smūgių poveikį, jei kaklas ilgas (analogija: minkštesni - ilgi visureigio amortizatoriai). Dėl skirtingos žmonių fiziologijos, skiriasi žmonių psichofiziologija, o dėl to skiriasi charakteriai, t.y. skiriasi skirtingus genetinius parametrus turinčių žmonių kompensacinės savybės.
Deja, bet užuojauta studijavusiems "veidoskaitą/veidotyrą", kadangi prisimokyta būtų ir nebūtų dalykų.
Straipsnis portale www.jp.lt >>
Plačiau apie fenotipologiją >>
Giedrius Švetkauskas
M.Lučino fenotipologijos populiarintojas